Aleksejaus Konakovo knyga apie Jevgenijų Charitonovą yra kruopštus vieno iš radikaliausių XX amžiaus antrosios pusės rusų prozos novatorių biografijos atkūrimas. Joje pateikiama jo tekstų ir autorinių strategijų analizė, atlikta sociologijos ir psichoanalizės sankirtoje.

Be to, knygoje yra apybraiža apie vėlyvojo sovietinio kultūrinio gyvenimo struktūrą, vykstančią ties oficialių ir pogrindinių teatro ir literatūros egzistavimo formų riba.