Knygoje ukrainiečių rašytojo Valerijaus Primosto pateikiamos trys istorijos apie karių gyvenimą Zabajkalės kariniame rajone, vykstant Sovietų Sąjungos pabaigoje.

Nėra svarbu, ar esi stiprus, ar silpnas, miesto intelektualas ar paprastas kaimo vaikinas. Rusijos armijos džagernautas tave sutrins ir išspjovs — iškraipytą ir tuščią. Ir net jei išgyvensi, kažkas viduje tavęs mirs amžinai.

Ši knyga — trijų metamorfazių istorija:

„Žydėjimas“ — apie tai, kad gerumas yra baudžiamas, o žmogiškumas gimdo neapykantą.

„Štabinė kalė“ — apie tai, kad intelektualumas yra nuosprendis, o baimė nužudo protą, o vėliau ir kūną.

„Mes elniai“ — apie tai, kad jėga atveria kelią smurtui, o plėšrūnas galiausiai tampa auka.

Remiasi tikrais įvykiais.