Heideggerio kritika šiuolaikinei technikai ir jos ryšiams su metafizika rado imlią auditoriją Rytuose. Tačiau koncepcija, pagal kurią egzistuoja tik vienas – pirminis graikų – technikos tipas, tapo kliūtimi bet kokiam originaliam kritiniam technologijos apmąstymui šiuolaikinėje kinų mąstyboje. Juk Huei teigia, kad būtina įsivaizduoti specifinę kinų technikos filosofiją, galinčią atsakyti į Heideggerio iššūkį, tuo pačiu problematizuojant technikos ir technologijų teigimą kaip antropologiškai universalių.

Šis tyrimas apie istorinį-metafizinį technikos klausimą remiasi Žano-Fransua Lyotard, Žilberto Simondono ir Berna Stiglero idėjomis. Jis pristato šiuolaikinės rytų filosofinės minties istoriją, įskaitant tokias figūras kaip Feng Yulanas, Mou Zongsan ir Keidži Nishitani, kurios didžiąja dalimi yra nežinomos rusų skaitytojams. Tyrimas suteikia naują šviesą technikos klausimui Kinijoje.

Kodėl technika niekada nebuvo tematizuota kinų mąstyboje? Kodėl laikas niekada nebuvo tikras klausimas kinų filosofijai? Kaip transformavosi tradicinė Qi sąvoka, susijusi su Dao, kai Kinija priėmė technologinę modernybę ir vakarietiškumą?

Knygoje „Klausimas apie techniką Kinijoje“ sistemingas tradicinės kinų minties pagrindinių sąvokų istorinis apžvalga lydi originalų nurodytų problemų tyrimą. Tai veda prie klausimo: kaip kinų mąstymas šiandien gali prisidėti prie kritinio globalizuotos technikos pervertinimo kosmotechninėmis pozicijomis?