Knygoje didžiausio lietuvių poeto Tomo Venclovos (g. 1937 m.) pateikiami pasirinkti eilėraščiai iš 1965–2015 metų, daugiausia iš pastarųjų dviejų su puse dešimtmečių. Venclova tęsia klasikinę Europos poezijos liniją.

Antroje XX amžiaus pusėje – XXI amžiaus pradžioje šis tęstinumas iš poeto, ypač iš didžiojo poeto, minčių valdovo, reikalavo ypatingo humanistinio įžvalgumo. Tai padėjo atkurti susvyravusį tikėjimą tradicijos ir pačios žmonijos istorijos tąsos galimybe. Šis tęstinumas reikalavo individualios poetinės sąmonės solidarizacijos su neramiąja mase, siekiant, kad poetas sukurtų tokį realistinį kalbą, kuriame vienu metu „atsispindėtų pirminis žodis, gimęs kitoje visatoje“, ir „beveik suskilęs, triukšmo ir įniršio užterštas“ mūsų amžininko žodis.

Į knygą įtraukti Natalijos Gorbanievskajos, Anos Gerasimovos, Innos Kulišovos, Josifo Brodskio, Aleksandro Kušnerio, Vitalijaus Asovskio, Georgijaus Jefremovo, Konstantino Rusanovo, Aleksejaus Purino, Sergejaus Michailovo vertimai.