Neoliberalizmas žengia po pasaulį triumfuojančiu žygiu ir atrodo, kad tai yra vienintelė įmanoma žmogaus ir materialių gėrybių egzistavimo norma. Tačiau jis yra tik ledkalnio viršūnė visapusiškos antropologinės koncepcijos, kuri buvo sukurta Vakarų pasaulyje per daugelį šimtmečių.

Ši koncepcija numato, kad socialinį pasaulį valdo pageidavimai, kuriuos kiekvienas žmogus derina tik su savimi, su savo asmeniniais interesais, skatinančiais jį palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Įsivaizdavimas apie žmogų kaip „skaičiavimo mašiną“ gerokai viršija siaurą ekonomiką ir sudaro pagrindą nuosekliai ir išsamiai koncepcijai apie suinteresuotą žmogų, siekiantį pavergti viską, netgi mūsų mąstymo formas, kalbą ir fizinį kūno ugdymą.