Rjoko Sekiguči yra japonų rašytoja, gyvenanti Prancūzijoje, dviejų dešimčių poezijos, prozos ir esė knygų, parašytų japonų ir prancūzų kalbomis, autorė. Jos mėgstama tema gali būti apibūdinta kaip emocijų kalbos – atrodytų, nereikalaujančios vertimo, bendros visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės ir gyvenamosios vietos. Tačiau jos taip pat yra unikalios kiekvienam žmogui ir kartais neišreiškiamos žodžiais. Tarp tokių kalbų yra skoniai, kvapai, išgyvenimai.

„Nagori“ – japoniškas pavadinimas sezono pabaigai, viskam, kas vėlyva, pavėluota, pereinanti iš realybės į prisiminimus. Apibrėždama neaiškius šios sąvokos, svarbios japonų požiūriui į maistą, poeziją (haiku) ir laiką, kontūrus, autorė vilioja mus į patrauklų prieblandos limbo – ribinę erdvę tarp žmogaus ir gamtos, asmeninės patirties ir istorijos judėjimo, gyvenimo ir mirties.